Lietuvoje povandeninis sportas pradėtas 1950 m.Vilniuje ir Kaune. Varžybos vykdavo Trakų ežeruose. Povandeninio plaukimo Lietuvoje pradininkai - A.Chramčenko, J.Rimas, A.Rosenas, V.Juzumas G. Savickis ir kt.

1966 m. Lietuvos Kūno Kultūros Instituto plaukimo katedroje pradėtas dėstyti povandeninio sporto kursas. Vyr. dėstytojas V.Juzumas, grįžęs iš tobulinimosi kursų Aluštoje, sudomino instituto studentus nauja sporto šaka. Instituto baseine vyko povandeninio plaukimo treniruotės, rengiamos parodomosios varžybos, povandeninio sporto įrangos parodos.

1977 m. atidaryta specializuota povandeninio plaukimo vaikų ir jaunių sporto mokykla Vilniuje, po metų Klaipėdoje, Kaune, 1981m.- Rietave ir Dauguose, 1985 m. –Visagine.

Tobulėjo inventorius, didėjo greitis. Kazachijos trenerė N.Turukalo sukūrė mono pelekus ir naują plaukimo stilių, kuris atkartojo delfino judesius. Plaukikai plaukiantys su paprastais guminias pelekais tarsi “sustojo vietoje”. Treneriai karštligiškai pradėjo gaminti mono pelekus, kurie iki šiol gaminami rankiniu būdu, individualiai kiekvienam sportininkui. Lietuvoje negalima buvo gauti medžiagos- stiklo tekstolito, iš kurio gaminama peleko plokštė.

1984 m. už darbo rezultatus Lietuvos Nusipelniusio trenerio vardas suteiktas klaipėdiečiui sporto mokyklos treneriui Antanui Naujokaičiui ir Trenerio Garbės vardas Jelizavetai Pogumirskienei iš Vilniaus bei kaunietei Virginijai Juodeikienei.

1985 m. Kauno sporto mokyklos trenerių Ryčio Ramanavičiaus ir Valdemaro Poludnevičiaus auklėtiniai Ramūnas Sipavičius ir Darius Glemža buvo pakviesti į TSRS rinktinę dalyvauti Europos jaunių čempionate. Darius parsivežė 4 aukso ir vieną sidabro, o Ramūnas – 3 aukso ir 1 sidabro medalius. Treneriams V.Poludnevičiui ir R.Ramanavičiui buvo suteikti Lietuvos Nusipelniusių trenerių vardai.

1987 m. klaipėdietė Tatjana Šabanova, trenerės F.Vaitkutės auklėtinė, TSRS sporto mokyklų varžybose laimėjo 2, 3,.4, 6 vietas ir įtraukiama į TSRS rinktinę, o Klaipėdos povandeninio sporto mokykla 32 iejų tokių pat sporto mokyklų tarpe užima ketvirtą vietą.

1988 m. per TSRS sporto mokyklų varžybas T.Šabanova laimi aukso ir du bronzos medalius. Trenerei F.Vaitkutei suteikiamas už nuopelnus Lietuvai suteiktas Nusipelniusios Lietuvos trenerės vardas.

Sėkmingi tie metai ir kitam trenerių F.Vaitkutės ir A.Cvetkovo auklėtiniui Dariui Bagdonui. Jis Sąjungos “Jaunojo akvanauto” finalinėse varžybose laimėjo dvi pirmasias vietas ir įsitvirtino TSRS jaunių rinktinėje, su kuria dalyvavo Europos “Geros valios “ taurės varžybose ir į Lietuvą parvežė 3 aukso ir 2 sidabro medalius.

Iširus Tarybų Sąjungai, pakriko ir sportas. 1992 m. trenerė Felicita Vaitkutė buvo pakviesta į Minską, į suvažiavimą, kuris įkūrė plaukimo su pelekais Europos Lygą, į kurios komitetą išrinkta ir minėta trenerė. Pradėtos Europos Taurės varžybos. 1994 m. Taurės varžybose pradėjo dalyvauti Visagino “Akvanautas” komanda, o dar po metų ir Vilniaus sportininkai, nuo 2000 m. įsijungė ir kauniečiai.

Europos Taurės finalinių varžybų du aukso ir du bronzos medalius 2001 metais laimėjo visaginietis Vladimiras  Morozovas. Lietuvos komandos komandinėje įskaitoje tarp 26 valstybių užėmė septintą vietą.

2001 metais vyko pirmosios Pasaulio Taurės varžybos, kuriose dalyvavo Klaipėdos sporto mokyklos komanda, užėmusi 12 vietą. Geriausiai pasirodė Viktorija Kazarauskaitė, užėmusi šeštą vietą ir Laimonas Burba- septintą.